2015 m.
Festivalio pradžia siejama su Raubonių vandens malūno, karšyklos-verpyklos atgimimu. Būtent tada grupelei aktyvių žmonių ir kilo mintis surengti festivalį, kuris reprezentuotų menus, amatus ir muziką.
Į Raubonių kaimo bendruomenės surengtą amatų festivalį „Vilnonės dienos“ susirinkę svečiai tapo mažo stebuklo liudininkais: senojoje Raubonių karšykloje-verpykloje atgijo ir vėl ėmė dūgzti šimtametės mašinos, prieš žiūrovų akis nusidriekė ilgas „Vilnos kelias“. Visi smalsuoliai galėjo pamatyti, kaip kerpama avis, kaip karšiamos, verpiamos ar veliamos vilnos, kaip mūsų senoliai dažydavo siūlus, apdorodavo avikailius.
„Daugelis girdėjom ir matėm „Duonos kelią“, „Alaus kelią“. Tačiau „Vilnos kelias“ – Lietuvoje, ko gero, vienintelis“, – edukacinę „Vilnos kelio“ programą sukūrusiems žmonėms gerų žodžių negailėjo Savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Užuotas.
Šventės dieną net keturis kartus buvo demonstruojama edukacinė programa „Vilnos kelias“ – nuolat susidarydavo nauji smalsuolių būriai. Festivalio dalyviams padovanoję skambias savo dainas, „Vilnos kelią“ panoro išvysti ir Raubonyse viešėjusių folkloro ansamblių „Pulkelis“ (Panevėžys), „Alksna“ (Mažeikiai), „Ratilio“ (Vilnius) dalyviai.
Ši idėja išaugo į tradicinį renginį. Su kiekvienais metais festivalis vystosi, tobulėja, darosi patrauklesnis, pritraukia būrį naujų dalyvių.
2016 m.
Į duris beldžiantis bobų vasarai, prie Raubonių vandens malūno šurmuliavo antrasis amatų festivalis „Vilnonės dienos“. Po lietingos vasaros ruduo džiugino gražiais orais.
Festivalio metu Raubonių karšyklos amatų centras pristatė savo veiklą. Moterys pademonstravo savo veltinio darbus: šalikus, skraistes, gėles, šlepetes, pirštines, riešines ir kt. Mergaitės parodė pirmuosius savo veltus darbelius.
Festivalio metu buvo siekiama „Didžiausios pirštinės“ rekordo. Raubonietės Irena Poškuvienė ir Danutė Pilotienė pradėjo megzti margas pirštines, prie jų prisijungė ir daugiau norinčių prisidėti prie siekiamo rekordo įgyvendinimo. Didelio susidomėjimo sulaukė loterija, kurioje buvo gausų puikių prizų: vilnonės patalynės, veltų, megztų darbų, amatininkų padovanotų dirbinių.
Festivalyje netrūko tradicinio folkloro. Savo pasirodymais džiugino net penki kolektyvai: festivalį pradėjo Raubonių folkloro ansamblis „Tatula“, pratęsė Pakruojo rajono Linkuvos folkloro ansamblis „Linkava“, „Mindrė“ iš Vilniaus, „Salduvė“ iš Šiaulių.
Festivalio dalyvius skaniai pamaitino Raubonių gaspadinės: privirusios skaniausių virtienių, išvirusios gardžiausią avienos troškinį, vaišinusios keptu ėriuku.
Nors Raubonių karšykla atidaryta prieš metus, tačiau netrūko norinčių išgirsti ir pamatyti kaip dirba senosios karšimo mašinos. Visą dieną veikė malūno kinas, kvietęs stabtelėti ir prisiminti akimirkas, netrūko pramogų ir staigmenų, vyko vilnonės varžybos.
2017 m.
Šeštadienio popietę Raubonių bendruomenė pakvietė į trečiąjį amatų festivalį „Vilnonės dienos“. Šio puikaus renginio organizatoriams palankumą rodė ir gamtos jėgos: apie vidurdienį liovėsi iš ryto dulksnojęs „grybų lietus“, tad į festivalį sugužėję žmonės galėjo mėgautis malonia prasidedančio rudens šiluma.
Trečius metus iš eilės antrąjį rugsėjo šeštadienį į Raubonis atvykę žmonės galėjo stebėti avies kirpimo, vilnos dažymo, kailių išdirbimo, šlepečių vėlimo procesus, tapti edukacinės programos „Vilnos kelias“ dalyviais, klausytis folkloro ansamblių atliekamų mūsų senolių dainų, sutartinių, nusipirkti vilnonių skarų, pirštinių, kojinių ir pasmaguriauti vietos gaspadinių pataisytų gardžių aukštaitiškų virtinių bei troškinio. Festivalyje dalyvavo „Saulutė“ (Pasvalio Svalios mokykla), „Bitinėls“ (Vaškai), „Siaudela“ (Biržai), „Rags“ (Pasvalys), „Nalšia“ (Vilnius).
2019 m.
IV festivalis vyko dvi dienas ir pristatė naujieną – pirtis. Visi norintys galėjo išbandyti ypatingai malonią vilnonę pirtį. Viso festivalio metu netrūko smagios tradicinės muzikos ir dainų: savo koncertines programas žiūrovams dovanojo įvairūs folkloro ansambliai, grupės bei sutartinių giedotojos iš visos Lietuvos. Vakare, dangų nušvietė įspūdingas ugnies šou!
2020 m.
V-asis festivalis – dviejų dienų renginys, kurio dalyviai galėjo susipažinti su įvairiais amatais, išbandyti ir patirti dar neatrastus dalykus. Pirčių kiemelyje buvo galima išbandyti vilnonę pirtį ir pirčių SPA, susipažinti su pirtininkystės tradicijomis. Šventės metu dėmesys skirtas ir mažiesiems – vaikų kiemelyje netrūko linksmų žaidimų. Festivalyje vyko Pasvalio krašto kulinarinio paveldo pristatymas. Jį pristatė net 4 bendruomenės: Atžalyno bendruomenė kvietė paragauti saldėsių – rožyčių, gaminamų iš žagarėlių tešlos, Daujėnų bendruomenė vaišino „Patalkių koše“, Namišių bendruomenė vaišino retai kur įmanomu gauti patiekalu – krekenu, o Raubonių bendruomenės moterys kvietė paragauti pačių skaniausių „Raubonių virtienių“. Šventėje koncertavo meno kolektyvai, sukviesti iš įvairių šalies vietovių, vyko teatro pasirodymai, paskaitos. Šventę vainikavo grupė „Thundertale“ bei įspūdingas ugnies šou.
2021 m.
VI-asis festivalis pasuko laiko ratą šimtą metų atgal, kai malūno savininku buvo įvardintas ponas Jonas Ribbe. Festivalį atidarė Pasvalio Gintaro Kutkausko ir studijos „Drãma“ aktoriai parodę spektaklį „Krašto paveikslėliai“. Smetonišku laikmečiu alsuojančiame renginyje netrūko elegantiškų damų ir žavių ponų. Vyko senovinių automobilių važiuotynės, kurias surengė klubas „Retro Broliai“. Visą dieną netrūko skambių dainų bei pramogų. Vakarą vainikavo Vaida Genytė, Egidijus Bavikinas ir pučiamųjų sekstetas „Brass Bravo“. Antrąją dieną žiūrovus džiugino Krekenavos teatras „Avilys“, lektorės Rasos Čirienės paskaitos ir, žinoma, jaunimas iš Vaškų – grupė „Gers“.
2022 m.
2023 m.
8-ąjį kartą vykęs tarptautinis amatų ir meno festivalis „Vilnonės dienos” sukvietė tradicijų ir paveldo mylėtojus, padovanojo nepamirštamus įspūdžius bei geras emocijas. Šiemet kone visi festivalio akcentai buvo skirti Aukštaitijos metams.
„Vilnonės dienos“ šiemet prasidėjo kiek neįprastai – pažintiniu žygiu po Raubonių kraštą. Istorikas Gražvydas Balčiūnaitis sudėliojo maždaug dešimties kilometrų maršrutą, kuriuo keliaujant buvo galima pažinti mūsų kraštą, išgirsti seniai pamirštų istorijų bei susipažinti su net vietiniams nežinomais faktais.
Kaip visada, susirinkusiųjų laukė didžiulė puokštė folkloro muzikos, kurią atliko kolektyvai iš Biržų, Zarasų, Palangos, Latvijos bei mūsų rajono. Beje, palangiškių folkloro ansamblis „Mėguva“ žiūrovams parengė ypatingą vilnai skirtą programą.
Pirmosios dienos vakarą vainikavo išskirtiniai pasirodymai, kuriuose šiuolaikinės technologijos pynėsi su amžinosiomis vertybėmis: dvidešimtą valandą senojo malūno fone Panevėžio lėlių vežimo teatras parodė performansą „Vežimu aplenkiant laiką“. Ne mažiau intriguojantis ir pagrindinis šeštadienio vakaro koncertas, kuomet scenoje pasirodė gitaristas bei muzikos prodiuseris Viktoras Diawara ir folkloro tyrinėtoja bei atlikėja Laurita Peleniūtė, žiūrovams pristatę elektronines sutartines.
Vakaro kulminacija – lazerių šou, kurio metu dangus virš senolės Tatulos nušvito aukštaitiškais raštais.
Antroji festivalio diena kiek ramesnė, tačiau ne mažiau įdomi. Svečių laukė tradicinės muzikos koncertai, teatro „Bičiuliai“ iš Taujėnų komedija „Nuoma ir trys kiaušiniai“, susitikimas su žolininku Virgilijumi Skirkevičiumi bei kitos pramogos.
Visas festivalio dienas malūno patalpose veikė įvairios parodos, vyko šlepečių vėlimo čempionatas, buvo galima išbandyti skrynių marginimo amatą, paragauti aukštaitiško kulinarinio paveldo. Mažųjų svečių laukė tikra pasakorė, kuri sekė senovines bobučių pasakas. Kaip ir kasmet, veikė pirčių erdvė, kurioje šeimininkavo gausų gerbėjų būrį turintys pirtininkai iš Latvijos.
Prasmingu festivalio akcentu tapo suolelio, skirto žurnalistės Zitos Kelmickaitės atminimui, pristatymas.