Atlikėjai

Jaunimo liaudiškos muzikos ansamblis „Gers“

Ansamblis susibūrė 2021 metų, gegužės mėnesį ir jau birželio mėnesį turėjo debiutinį koncertą Joniškėlyje „Mieščioniškos Joninės Joniškėlyje”. Kolektyvą sudaro 10 muzikantų ir dainininkų. „Gers” repertuare – tradicinis lietuvių liaudies folkloras ir originalūs kūriniai. Ansamblio tikslas – puoselėti liaudiškos muzikos tradicijas, populiarinti liaudišką muziką jaunimo gretose ir skleisti gerą nuotaiką.

Biržų kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Verpetas“

Vadovė Danguolė Kalkienė.

Muzikos studija „Tratatam“

Muzikos studija „Tratatam“ savo veiklą pradėjo 2022 metais. Joje ugdomi 4-6 metų vaikai naudojant standartinius, kūrybinius, variacinius ir improvizacinius metodus. Studijoje siekiama suteikti gebėjimą save realizuoti, socialiai įprasminti savo pasiekimus, formuojami komandinio darbo įgūdžiai, sceninė kultūra, bendravimo, bendradarbiavimo ir socialiniai įgūdžiai. Veiklomis suteikiamas kompetencijų, savirealizacijos ir muzikalumo ugdymas per dainą, ritmą, judesį, improvizaciją. Studijoje ikimokyklinio amžiaus vaikai atskleidžia muzikinius gebėjimus, puoselėjant prigimtinį vaiko muzikalumą. Studijos tikslas ugdyti ir plėtoti vaikų kompetencijas per saviraiškos poreikių tenkinimą: dainuoti, muzikuoti, žaisti, dalyvauti kūrybinėje veikloje, patirti kūrybos džiaugsmą. Muzikos studiją lanko virš 40 vaikų iš viso rajono.

Zarasų kultūros centro folkloro ansamblis „Seluona“.

Folkloro ansamblis „Seluona“ 2018 metais šventė 30-metį. Kolektyvas susikūrė veržliais ir aistringais 1988 metais kartu su sąjūdžiu, tautos kultūriniu, dvasiniu atgimimu. Dainuoja Zarasų krašto dainas, kurios buvo surinktos ir įrašytos 1991-2008 metais. Kolektyvo 20-mečiui buvo parengtas ir išleistas dainų rinkinys „Anam šoni ažera“. Zarasų krašto dainos sudaro repertuaro pagrindą, bet kolektyvas turi nemažą ir kitų regionų dainų repertuarą. Sukaupti kalendorinių dainų repertuarai – ypač mėgiamos Vėlinių dainos, Rasų apeiginės, rugiapjūtės, Užgavėnių dainos.

Kasmet rengiami Vėlinių dainavimai Zarasų krašto bažnytėlėse arba savam būry, per Rasas dainuojame saulės laidos, kupolines dainas. Kolektyvas yra parengęs ir plačiai paskleidęs Vestuvių tradicijų ir dainų programą „Aukštaičių vestuvės“, nedidelės apimties programas rūtos, medžioklės, arimo, šeimos, lino, alaus, šienapjūtės ir kitomis temomis, kuriose atskleidžiama temos esmė, susijusi su tradicijomis, apeigomis. Kiekvienais metais rengiantis Zarasų rajoniniam sambūriui „Gieda gaideliai“ parengiama vis kita tematika, atskleidžiamas kitas laikotarpis (pvz. Nepriklausomos Lietuvos prieškario laikotarpis, carinės Rusijos valdymo laikotarpis ir kt.), temos aktualumas. Kiekvienai Respublikinei dainų šventei „Seluona“ parengia temines programas, iš kurių ryškesnės „Ti gerai kur mūsų nėr“, „Šviečia saulyte ir un kareivėlių“. Kolektyvas dalyvavo Respublikinėse ir Pasaulio lietuvių dainų šventėse nuo 1990 metų, tarptautiniuose „Baltica“, „Skamba skamba kankliai“ festivaliuose. 2018 metais 30-mečio proga lankėsi Armėnijoje, kur dalyvavo „Armenia on the crossroads of peace“ tarptautiniame festivalyje.

Ankstesniais metais lankėmės Belgijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje. „Seluona“ svarbiausia veikla laiko tradicinės kultūros paveldo vertybių sklaidą savam krašte, mielai dalyvauja įvairiose šventėse rajone, regione, kasmet nuo 1993 metų yra vieni iš organizatorių ir dalyvauja Zarasų folkloro šventėje „Žolinės, kuri 2017 metais tapo tarptautiniu folkloro festivaliu „Žolynai“. Nuo 2004 metų dalyvauja ir palaiko jaunimą vaikų ir jaunimo folkloro festivalyje „Zalvynė“ Zarasuose. Kolektyvas dėvi vadovės R. Vitaitės ir dalyvės B. Andrijauskienės austais kostiumais, su kuriais 2016 metais tapo geriausio tautinio kostiumo nešiotojais tarp folkloro ansamblių. Kartais folkloro ansamblis pakeičia tautinį kostiumą į retro rūbą ir padainuoja romansus, kurių yra sukaupęs nedidelį, bet nuolat papildomą repertuarą. Kartais liaudies daina pas seluoniškius nuskamba kitaip, esame atviri improvizacijoms. „Seluona“ jungia 16 įvairių profesijų žmonių, tarp kurių Zarasų rajono savivaldybės, biudžetinių įstaigų darbuotojai, mokytojai, soc. darbuotojai, verslininkai, žmonės, kuriems per 30, o kai kurie persiritę ir per 60. Tai žmonės, kolektyvo nariai ne iš pareigos, bet iš poreikio puoselėti tautinius, pilietinius jausmus, tęsti lietuvių tautines tradicijas.

Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblis ,,MĖGUVA”

Ansamblis įsikūrė 1988 m. ir pasivadino istorinės kuršių žemės, kurios centru buvo Palanga, pavadinimu – „Mėguva“ .Tęsti Palangos krašto tradicijas – ansamblio pagrindinis tikslas. Visa tai atsispindi kasmet parengiamose teminėse programose, perteikiančiose palangiškio požiūrį į savo miesto bei krašto istoriją, paremtą šio krašto XIX a. pab. – XX a. folkloru. „Mėguvos“ repertuare vienbalsės vietinių šventojiškių, pamario krašto dainos, daugiabalsės žemaičių dainos, senosios kantičkų giesmės, romansai, sakmės ir pasakojimai, rateliai, žaidimai, šokiai ir instrumentinė muzika, šiuolaikinės folkloro interpretacijos, sutartinės ir kalendorinės kitų regionų dainos. Prasminga kolektyvo veikla pastebėta ir įvertinta – Lietuvos nacionalinio kultūros centro specialistų „Mėguva“ buvo pripažinta geriausiu 1999 m. miesto folkloro ansambliu ir nominuota apdovanojimui „Aukso paukštė“.

Folkloro ansamblis atstovavo Lietuvai tarptautiniuose festivaliuose Latvijoje, Suomijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Belgijoje, Vengrijoje. Mėguviškiai ne tik sėkmingai koncertuoja, dalyvauja tarptautiniuose folkloro festivaliuose ir įvairiose šventėse, bet ir patys organizuoja šventes mūsų kurorte. Pačiu gražiausiu metų laiku Palangoje – pavasarį, kai Šv. Jurgis paima raktus, atrakina žemę ir išleidžia žalumą, ,,Mėguva“ kviečia į Jurgines. Ši šventė 2022 metais įtraukta į nacionalinį nematerialių vertybių sąvadą.

Ansambliečiai yra įkūrę Palangos krašto etnoklubą „Mėguva“. Taip prisideda prie tradicinių amatų populiarinimo, mokina audimo amato, organizuoja parodas, inicijuoja ir vykdo tarptautinius projektus. Todėl Vilnonėse dienose rodoma programa „Kur tas kraitis?“ su tradicinės tekstilės amatų „prišmožais“ (išvertus iš žemaičių tarmės – „prieskoniais“) labai artima mėguviškiams. Klubo ir ansamblio vadovė Zita Baniulaitytė. Nuo 1997 m. instrumentinei grupei vadovauja Diana Šeduikienė.

Kapela „Augusti“ (Latvija)

„Vilnonėse dienose“ džiugins „Augusti“ – kapela iš Latvijos!

Jauni, charizmatiški atlikėjai groja latvių ir latgalių liaudies dainas ir melodijas, betarpiškai bendrauja su publika.

Rugsėjo 2 dieną, 19 valandą būtinai ateikite susipažinti su kaimynų latvių smagiąja kapela!

Modernaus folkloro ansamblis „Navija”

Į pirmąją repeticiją 2011 spalio 26 d. susirinko folkloro ir roko mėgėjai muzikantai ir dainininkai.

Ansamblį subūrė ir jam vadovauja Rūta Kudelkienė-Misevičė. Instrumentų gausa buvo nuo kanklių ir klarneto iki puodų ir standartinės ritmo grupės. Laiko tėkmė keičia netik žmones , bet ir jų atliekamą ir klausomą muziką. Šiandien kolektyvas vadovės aranžuotas ir interpretuojamas lietuvių liaudies dainas atlieka netik instrumentų, bet ir šiuolaikinių technologijų pagalba. Novatoriškumas užkoduotas ansamblio „Navija“ pavadinime – šiandien tai baltų kultūros ir klubinės muzikos sintezė. Kolektyvas koncertuoja ne tik Biržų rajone, kituose miestuose, bet ir užsienyje, tarpregioninių ir tarptautinių festivalių dalyvis.

Panevėžio lėlių vežimo teatro performansas „VEŽIMU APLENKIANT LAIKĄ”

Į Raubonis rugsėjo 2 d., 20 val., atkeliaus performansas “VEŽIMU APLENKIANT LAIKĄ”, skirtas Panevėžio lėlių vežimo teatro kūrybinės veiklos 35-mečiui.

Ant pjedestalo iškeliamas arklys, žirgas. Jis veržiasi su sparnais į dar neatrastas kūrybos erdves, įkvėpdamas ir globodamas meno žmones. Pegasas, liaudies dainose žirgas, žirgelis, o Lėlių vežimo teatre – ištikimas draugas ir pagalbininkas arklys, ilgus metus kantriai tempęs pilną lėlių ir žmonių vežimą, iš kurio buvo rodomi spektakliai atokiausiuose Lietuvos kaimuose ir miesteliuose.

Performanse persipina šešėlių teatras, pasakojantis arklio istoriją, su įspūdinga mechaninio teatro technika. Gyvą planą papildo spalvingi personažai, Pegaso sergėtojai. Nuostaba, susižavėjimas, hipnotizuojantis preciziškai atlikto kūrinio įtaigumas nukelia mus į stebuklingą magijos pasaulį. Kiekvienas galime interpretuoti Pegaso pasirodymą savaip: ką užburs kinetinės skulptūros – didžiulės lėlės – mechaninės galimybės, judesys, spalvos… O gal atsiskleis ir filosofinių klausimų gelmė: gyvenimas, mirtis, prisikėlimas, amžinybė…

SKRISTI SU SPARNAIS IR BE JŲ – LAISVA SIELA, JUDESIO POEZIJA – LAISVĖ…

KŪRĖJAI: Oksana Rosol, Aleksandras Sergijenko, Margarita Kiseliova, Igoris Ignatenko,Marija Patokova, Aleksandras Železnovas, Stanislavas Alochinas, Vladislavas Mozgovijus, Danutė Rukšienė, Rima Lapinskienė, Vladlenas Pupkovas,Andrius Gaigalas, Ina Jackūnienė, Gražina Tamulytė, Marina Kreidi, Daiva Matiukaitė, Reda Matuzevičienė, Antanas Markuckis.

Tradicinės muzikos muzikantai „Tam kart’”

Tradicinės muzikos garsais bei liaudies dainomis žadins specialiai festivaliui susibūrę Pasvalio krašto muzikantai.

Muzikantai ruošiasi, repetuoja ir pažada, kad gero ūpo tikrai netrūks! Tad iki pasimatymo!

ELEKTRONINĖS SUTARTINĖS – Viktoras Diawara, Laurita Peleniūtė ir grupė

Pirmąją festivalio dieną vainikuos Viktoro Diawaros ir Lauritos Peleniūtės – gitaristo ir muzikos prodiuserio bei folkloro tyrinėtojos ir atlikėjos – projektas „Elektroninės sutartinės“. Atlikėjai Jūsų lauks rugsėjo 2 d. 21 val.! Iškart po jų, aukštaitiškais raštais dangų nušvies įspūdingos lazerių projekcijos.

„Sutartinių“ sąvoka ne vieno mintis iškart nukelia į senovę ir praėjusius laikus. Tačiau Viktoro Diawaros ir Lauritos Peleniūtės – gitaristo ir muzikos prodiuserio bei folkloro tyrinėtojos ir atlikėjos – projektas skirtas tikrai ne muziejams.

Juo kūrėjai tarsi tiesia tiltą tarp folkloro ir šiuolaikinio klausytojo, o autentiškas lietuviškas sutartines kviečia atrasti kitokiame, elektroninės muzikos kontekste.

Viktoras Diawara: elektronika

Laurita Peleniūtė: vokalas

Elena Dambrauskaitė: vokalas

Eglė Jačauskienė: vokalas

Borisas Kulenovic: klavišiniai ir bosinė gitara

Vytis Vainilaitis: mušamieji

Muzikantai ruošiasi, repetuoja ir pažada, kad gero ūpo tikrai netrūks! Tad iki pasimatymo!

Panevėžio folkloro ansamblis „Raskila“

Rugsėjo 3 d. 16 val. galėsite išvysti Panevėžio folkloro ansamblį „Raskila“.

2013 metų rudenį Panevėžio miesto folkloro ansamblis „Raskila“ atšventė 25-erių metų jubiliejų.

Į pirmąją repeticiją 1988 metų rudenį asambliečius sukvietė Margarita ir Rimantas Vaičekoniai. Nuo 1993-ųjų šešerius metus kolektyvui vadovauja Violeta Kepalienė, kuri yra „Raskilos“ vardo krikštamotė. Nuo 1999 metų iki šios dienos kartu su kolektyvu – Lina Vilienė.

Šiandien mūsų jau keturiasdešimt penki. Per dvidešimt penkerius metus keitėsi kolektyvo sudėtis, bet tikslas jungtis šeimomis išliko nuo pat kolektyvo gyvavimo pradžios – taip išaugome į didelę ir gražią „Raskilos“ šeimą. Šiuo metu kolektyve dalyvauja trylika šeimų, net penkios iš jų su vaikais, kurie gimė ir augo girdėdami liaudies dainas, natūraliai perimdami mūsų prosenelių tradicijas ir taip įsijungdami į kolektyvo veiklą.

Didelę dalį kolektyvo sudaro aukštaičiai, todėl repertuare skamba aukštaitiškos, daugiausia Panevėžio krašto dainos bei ratuojami šio krašto rateliai. 2001 metais ansambliečiai papildė repertuarą XIX a. pab. – XX a. pr. lietuviškais romansais. Tradicinė „Raskilos“ kapela, kurią sudaro smuikai, armonikos, basedlė ir būgnas, griežia daugiau nei šimtą šokių bei instrumentinės muzikos kūrinių. Savo vietą kolektyvo repertuare randa ir senieji aukštaičių intrumentai: skudučiai, ragai, daudytės, kanklės. Kolektyvo kapela tapo LRT televizijos laidos „Duokim garo“ 2012 – 2013 metų sezono nugalėtoja tradicinių kapelų kategorijoje.

Parengtos savitos koncertinės programos: „Išjojo brolis į karužę“, „Anoj pusėj vieškelėlia“, „Devyni metai, ne viena diena“, „Laisiu laisiu gromatėlą keliu…“, „Nėra laimės šiam pasauly“, „Kam mane meila kankina“, „Be šunų namai kurti, be vaikų – akli“ ir kt.

„Raskilos“ kolektyvas dalyvauja Lietuvos dainų šventėse, tarptautiniuose folkloro festivaliuose – “Saulės žiedas” (Šiauliai), „Skamba skamba kankliai“ (Vilnius), „Tek saulužė ant maračių“ (Nida), „Parbėg laivelis“ (Klaipėda), „Lindgaudala“ (Kupiškis), „Saula riduolėla“ (Pasvalys), „Ant vandens“ (Jurbarkas), „Saulelė raudona“ (Plungė) bei kalendorinėse Užgavėnių, Joninių, Jurginių šventėse. Aktyviai koncertuoja Panevėžio miesto šventėse, mokyklose, darželiuose, susitikimuose, bendruomenių susibūrimuose, kartu įtraukdamas ir visuomenę. „Raskila“ atstovauja Panevėžį bei pristato Aukštaičių tradicinę kultūrą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: Čekijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Olandijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje ir kt.

Vadovo credo: Jei Jūs norėsite pažinti mūsų senolių puoselėtas tradicijas, papročius, senuosius amatus, dainas, šokius ir muziką bei perduoti juos kitiems – aš Jums padėsiu tą padaryti.

Vadovė Lina Vilienė